- garvežimis
- gárvežimis (neol.) sm. (1) KI277 garinis vežimas, garvežys: Iš tolo klausant atrodydavo, kad kur tarp rentinių tur būt užkliuvęs garvežimis ir negal jis iš vietos pasijudint Mš. Patsai garvežimis nuolat muša į varpą lėkdamas laukais ir miesteliais, idant saugotųsi Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.